- suartėti
- suartė́ti vksm. Príešininkai suartė́jo ir prasidė́jo kovà.
.
suartėti
Look at other dictionaries:
suartėti — intr. 1. sueiti arčiau (atstumo atžvilgiu): Puolamasis žygis turi tikslą suartėti su priešininku kautynėms rš. 2. sueiti į artimesnius santykius: Vietiniai komitetai turi suartėti su masėmis rš. Pala, pagyvens, suartė̃s Srv. artėti; paartėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsimuguoti — 1. pasibėgti, pasilakstyti: Apsimugãvo karvė Tl. Muguote apsimugãvo bulius su karve J. 2. menk. suartėti, susibendrauti: Anuodu jau apsimugãvo, t. y. susėjo, susiartino J. muguoti; apsimuguoti; pamuguoti; permuguoti … Dictionary of the Lithuanian Language
artėti — artėti, ėja, ėjo intr. 1. eiti artyn, artintis (atstumo atžvilgiu): Einam einam ant žiburį, o jis nė kiek neartėja, vis ant vietos ir ant vietos Kp. Artėja debesys – pradės lyti Ds. | Saulė jau pradėjo artėti prie dangaus krašto rš. 2. slinkti… … Dictionary of the Lithuanian Language
dvasininkas — 2 dvãsininkas, ė smob. (1) 1. bažn. kas rūpinasi tikinčiųjų dvasios reikalais, kunigas: Jis (A. Mackevičius) padarė išvadą, kad to meto sąlygomis suartėti su liaudim ir įgyti jos pasitikėjimą geriausiai galįs dvasininkas rš. Paskui kalbėjo ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
paartėti — intr. pasidaryti kiek artesniam (atstumo atžvilgiu): Padirbus lieptą, kelias paartėjo į namus Pn. artėti; paartėti; priartėti; suartėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pašlyti — pašlyti, pašlỹja (pàšlija Pls, Kb, Drsk), pašlìjo intr. 1. I, Š, Rtr, BŽ266, DŽ1, KŽ, Ktk, Č pakrypti, pavirsti į šoną, pasvirti, nulinkti: Siena pašlìjo NdŽ. Kūgis jau pašlìjo, kokis kreivas pasdarė Dg. Pašlìjęs medis Als. Šit ant… … Dictionary of the Lithuanian Language
prastuomenė — sf. (1) BŽ273 paprasti žmonės, liaudis: Noriu parodyti mūsų liaudies, mūsų prastuomenės pavyzdžius J.Jabl. Man atrodė, kad ji net vengia suartėti su prastuomene rš. Šitie rašiniai skiriami ne prastuomenei J.Jabl … Dictionary of the Lithuanian Language
priartėti — intr. 1. prieiti arčiau (atstumo atžvilgiu): Tylutėliai banga, priartėjusi prie kranto, tingiai į jį šasteli rš. 2. prieiti arčiau (laiko atžvilgiu): Ar tik nepriartės bausmė už tokį darkymąsi Lkš. 3. sueiti į artimesnius santykius: Po truputį,… … Dictionary of the Lithuanian Language
spyrelis — spyrẽlis sm. (2) 1. Muzikos instrumento dalis, neleidžianti suartėti atgarsinės (rezonatoriaus) viršeliui ir dugnui, vadintina spyreliu rš. 2. LKAI139(Jrb) girnų sukutis, bruzgulis, varpstė (ppr. pagaliukas su virvele). 3. rogių stipinas:… … Dictionary of the Lithuanian Language
suartinti — 1 suar̃tinti 1. refl. suartėti (vietos atžvilgiu): Susiar̃tinkit (susislinkit), matot, kad maža vietos Grž. Susiartinusi abi pusi paupė[je] susigrobė iš visos galės S.Dauk. 2. tr. padaryti artimus, draugiškus: Kartais nelaimė žmones suar̃tina Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
